2 diena

2011 01 15

Papildėme pirmosios dienos įrašą nuotraukomis.

Kadangi jau kelionės pradžioje buvom nusprendę, kad vietines keliones rinksimės vietoj, tad pirmos dienos išvakarėse atradome mums tinkantį pasiūlymą antrai dienai. Tai vienos dienos kelionė į Damnoen Saduak Floating Market – plaukiojantis turgus; pakeliui pas tigrus pietūs; vėliau viešnagė muziejuje ir tigrų šventykla. Tokias ekskursijas čia lengvai galima užsisakyti tiek viešbučiuose tiek tam tikrose „įstaigėlėse“, telieka pasivaikščioti ir pasirinkti pigesnį variantą. Ir reikia nepamiršti pasiderėti. Mums ekskursija kainavo 450 batų žmogui (apie 40 litų), bet buvome radę tokią kelionės pasiūlyma ir už 1900 batų.

Turguje prisipirkom įvairių nematytų vaisių, pavadinimų nelabai ir pasakytumėm, nes kai kuriuos regėjom ir skanavom pirmą kartą. Šiaip kainos čia truputį didesnės, nes skirta grynai turistams. Sriuba – apie 6 lt, o šiaip tradiciškai – pagrindinės prekės – suvenyrai, rūbai. Bet kol kas mes nieko nepirkom, tikimės Changmėjuje bus pigiau. O ir nešiotis papildomo svorio dar visai nesinori. Paliksim suvenyrus vėlesniam laikui. Plaukiojantis turgus įspūdį paliko ir labai patiko! Labiausiai turbūt dėl to, kad visi mainai vyksta vandenyje. Gera plaukiojančio turgaus aura netgi įkyrius prekeivių siūlymus pirkti “pigiai” neerzino, į tai mes atsakydavome šypsenomis, o ne jų ignoravimu, kaip tai tenka daryti Bankoko gatvėse.

Foto Irmanto ir Eglės:

Po pasivaikščiojimo po turgų praplaukėme tradicine turgaus valtele. Ši atrakcija, asmeniškai man (Rūtai) nepaliko jokių emocijų. Pasidairėmė po vietovės gyvenąmąjį rajoną – visi nameliai ant pastolių virš vandens, indai plaunami čia vietoje, upėje. Visa tai natūralu. Tačiau kad ir kaip suprantamai priimi tokius vaizdus, tačiau čia nebuvo to cinkelio kurį būtinai norėtum įamžinti, vis laukiau kokio įdomesnio vaizdelio, tačiau taip ir likau nesupratus tos kelionės prasmės… Toliau nuo krantų išnirdavo vis kokių vaisių plantacijos. Su tokia valtele galima pasiplaukioti ir po patį turgų, tačiau už tai imamas mokestis.

Po to sekė 2 valandų kelionė į tigrų šventyklą, kuriuos globoja, augina vienuoliai. Bilietas pas tigrus kainavo 600 batų žmogui (apie 54 litus). Tigrų šventykloje sutikome ne tik tigrus, ten buvo įsikūręs panašus į zoologijos sodą parkas, kur palaidos pulkais lakstė karvės, elniai, šernai. Esmė aišku buvo tigrai, kurių kiekvienas buvo prirakintas prie grandinių ir saugomas vietinių sargybinių, bet neuždarytas narve. Norint nusifotografuoti su nepiktu tigru, reikėjo atstovėti eilėje, paduoti fotoaparatą tigrų asistentui ir sulaukus savo eilės buvome palydėti po vieną pas plėšrūnus. Pažintis su tigrais, kuri susideda iš 5 fotografijų kompozicijų, vis prie kito tigro, trunka apie 3 minutes. Nuotraukos gaunasi visai gražios, bet iš esmės tai primena turistinį konvejerį ir nieko daugiau.

Patarimas būsimiems keliautojams: jei norėsite aplankyti tigrus – reikia apsirengti tinkamai! Perkant šią kelionę mus įspėjo, kad rūbų spalva neturėtų būti oranžinės, raudonos ar rožinės spalvos (todėl, kad negalima būti ryškesniam už venuolių apdarus), bet tik išvažiavus – gidas paminėjo, kad negalima bus apsirengus ir berankoviais marškinėliais bei plikomis blauzdomis. Tad mum su Egle teko pirkti ilgas kelnes pakeliui esančiame turgelyje. Mokėjome apie 15 lt. O jei vis dėl to neturi tinkamos aprangos – galima viską įsigyti jau prie pat įėjimo į tigrų šventyklą, tačiau tuomet už maikutę ir kelnes jau prašoma plius 80 lt… Dar negalima jokių kabančių tabaluojančių aprangos detalių ar piniginių ant kaklo, kad nepritrauktum tigro dėmesio ir prieiti galima tik iš jo nugaros, bet visa tai paaiškina vietiniai. Tiesiog paima už rankos ir pavedžioja visur kur reikia.

Aplankę tigrus mūsų laukė kelionė atgal į Bankoką.

Nenustebkite, jei ekskursijų autobusiukas paims jus iš viešbučio, bet grįžus atgal nepriveš vėl tiesiai prie durų. Išlepinti kitų turistinių šalių mes buvome lengvai nustebinti ir išprašyti iš autobusiuko trupučiuką toliau nei reikėjo. Tiesiog nurodė kryptį link viešbučio… Taip buvo išprašyti dar keletas keleivių, kurių viešbučiai buvo atitinkamai netoli. Tačiau viskas išėjo į naudą. Mes puikiai pasivaikščiojome. Aptikome dar keletą patrauklių gatvės restoranėlių, kuriuos vėliau mielai apsilankėme.

Foto Eglės:

Ir dar… Vėl mūsų Tuk tukas. Nusprendėme jį aplankyti ir atsiskaityti už praeitos dienos paslaugas. Pasijautėme maloniai nustebinti, kad buvome atpažinti, bent jau taip smagiai nusiteikęs jis mus sutiko. Kai pasakėme, kad norime atsiskaityti, tada nustebino jis pats, nejau mes dar neatsiskaitėme? Paprašė tiek kiek ir buvome sutarę iš anksto – 7 litų!… Mes palikom 9 lt. Tikrai pasitaikė malonus Tuk tukas.

Buvome jau baisiai išalkę, nor sir visą dieną užkandžiavome tai vaisiais tai kokiais Tailandietiškais užkandžiukais… Norėjosi šilto, rimtesnio maisto. Tad viename gatvės užkandinėje suvalgėme “nereaalaus” skanumo žuvį, skanavome jūros gėrybių. O ką skanavome desertui paliekame intrigą rytdienai